2011 m. vasario 28 d., pirmadienis

Avienos sriuba su avinžirniais

Ar Jūs tikite likimu?

a) Taip;
b) Kartais;
c) Niekada;
d) N/N.



Ar einat per gyvenimą iškėlę plazdančias vėliavas? Ar einate nuleidę galvas? Po kojom byra rožių žiedlapiai, ar krenta akmenim apsunkusios ašaros? Kuo tikim: kas buvo - ką išmokom, patyrėm, jautėm; yra - ką matom, žinom, galim dabar; bus - sotesniu kąsniu, ryškesne šviesa, būsima jėga?

O gal tiesiog prisėdam prie pietų stalo?


Avienos sriuba su avinžirniais 


2 l vandens
500 g. avienos šonkaulių
1 stiklinė avinžirnių
2 bulvių
1 morka
2 nedideli svogūnai
2 skiltelių česnakų
žiubsnelis druskos
žiubsnelis kumino
petražolių
saldžios paprikos
pipirų grūdelių




  1. Paruošiam avienos sultinį - mėsą nuverdam ir nupilam pirmą vanenį, vėl užverdam ir įdedame svogūną, pipirų grūdelių, druskos ir verdam valandą.
  2. Avinžirnius nuplaunam ir užpilę vandeniu paliekam.
  3. Išvirusią mėsą išimame, sutinį perkošiam.
  4. Beriame avinžirnius ir verdame 30 min.
  5. Dedame pakepintas, šiaudeliais supjaustytas morkas ir svogūną, česnaką.
  6. Dedame pjaustytas bulves. 
  7. Kiek pavirus suberiame likusius prieskonius.
  8. Paliekame kiek subręsti.
  9. Skanaus.



Remtasi pagal: http://www.patiekalu-receptai.lt/astrios-sriubos/avienos-sriuba-su-avinzirniais/


Kategorija: mėgiamas patiekalas

2011 m. vasario 27 d., sekmadienis

Keksiukai, kurie norėjo būti rožėmis


Ar Jūs laukiate pavasario?

a) Labai laukiu;
b) Taip, laukiu;
c) Man nesvarbu;
d) Nelaukiu;
e) Visai nelaukiu, dievinu žiemą.


Kai reikia pasirinkti - patinka ar nepatinka, kai reikia apsispręsti myli ar tiesiog pripratai, kai reikia įvardinti pasiilgai ar pamiršai, nežinai džiaugtis ar apgailestauti,  kad yra tik dvi alternatyvos. Didesnė rizika, didesni laimėjimai ir praradimai, didesnė baimė blogai pasirinkti.


...Ir kaip paprasta, kai reik pasirinkti, kad ir 1001 saldumyno recepto. 


Keksiukai, kurie norėjo būti rožės


375 ml kvietinių miltų;
2 šaukšteliai kepimo miltelių;
1 šaukštelis cinamono;
0,5 šaukštelio maltų imbierų;
0,25 šaukštelelio druskos;
250+60 rudojo cukraus;
1 didelis kambario temperatūros kiaušinis;
125 ml augalinio aliejaus;
125 ml lieso rūgpienio;
1 šaukštelis vanilinio cukraus;
1 nulupta ir smulkiai supjaustyta kriaušė;
125 ml rupiai kapotų riešutų.

Baklažanai su lengvu Ispanijos dvelksmu

Ar  Jūs ilgitės atostogų, kelionių?
a) Nuolat;
b) Dažnai;
c) Kartais;
d) Retai;
e) Niekada.




Kas būtų, jei tektų visą laiką gyventi vienoje vietoje? Kas būtų, jei tektų visą gyvenimą mylėti vieną žmogų? Ištikimybė žmogui- tikroji meilė, gėris, pagarba tą gebantiems. Ištikimybė vietai - ribotumas. Kelionės atveria akis, išlaisvina, grūdina, nuspalvina. Kelionių įspūdžiai sugula į atminties klodus ir nostalgiškai išnyra pamačius vaizdą, užuodus kvapą, pajutus skonį. Prisipažinsiu, patingėjau gilintis ar šie baklažanai turi ką nors bendro su Ispanija, bet man jų skonis, kvapas, kažkas priminė būtent ją.


Gaminta pagal šį receptą:


2011 m. vasario 25 d., penktadienis

Pasakyk: ,,pupų- nesuglaudęs lūpų"

Ar Jūs turite visos šeimos mėgiamą patiekalą?
a) Taip;
b) Ne;
c)N/N




Yra patiekalų, kuriems reikia nusiteikti, pasiruošti, turėti daug produktų ir ttt. Yra patiekalų, paprastų kaip trys kapeikos ir jei, dar taip sutampa, kad tai yra visos šeimos mėgiamas patiekalas, tai garsiai šaukiam valio!

Kartą kaimynas pasakojo, kaip Rumunijoj per pora dienų išpardavė labai daug pupelių. Susėdę diskutavom, kiek kilogramų pupelių per mėnesį? metus? suvalgo lietuviai. Garsiai stebėjomės, kad mes tai jau labai mažai. O paskui - ups!






1 kg mėsos faršo (jautiena arba veršiena arba kiauliena);
5 pomirodai (švieži arba konservuoti);
1 skardinė konservuotų pupelių arba stiklinė namuose virtų;
šakelė čiobrelio;
nedidelis raudonas svogūnas;
kelios česnako skiltelės;
petražolių;
čiobrelio šakelė;
baziliko;
grustų pipirų;
druskos
aliejaus;
vandens.

  1. Apkepame mėsą.
  2. Apkepiname svogūną ir dedame į mėsą;
  3. Užpilame kiek vandens, kad pasitroškintų;
  4. Dedame susmulkintus pomidorus, beriam smulkintą česnaką ;
  5. Patroškiname iki 10 min.
  6. Suberiam pupeles ir prieskonius, patroškinam 5 min. 
  7. Leidžiam kiek "sunokti" ir skanaus.
p.s. variacijos dėl aštrumo - galima dėti daugiau pipiriukų, čili pipiro. Galima pasibarstyti tarkuotu sūriu. Galima valgyti su apkepta balta duona. Galima paruošti skystesnį variantą - sriubos vardu pavadinti, kiek tirštesnį - troškinio.




...Kai būna vasara ir gali išeiti nusiskinti petražolių ir čiobrelių, kai krepšiuke tūno šviežutėliai pomidorai - panaudojus šiuos dalykus, šis patiekalas suskamba ypatingai.

2011 m. vasario 24 d., ketvirtadienis

Labai meduoliai, labai senoviški

Ar Jūs žavitės senove?

a) Taip;
b) Ne;
c) Neturiu nuomonės.



Mane senovė intriguoja, žavi, baugina. Kas kartą su ja susidurdamas supranti negrįžtamai kažko netekęs. Lyg aukštakulniais batais apsiavęs, pro šalį prakaukši laikas, palikdamas tik aidą ir nykstančius pėdsakus...


Įsivaizduokite, gyvenate dideliame dvare. Jūsų šeimininkė ruošia šventę vaikams ir ruošiasi kepti meduolius. Jai reikės 4,5 l medaus, 6 l ruginių miltų, gvazdikėlių, imbiero, 2 stiklnių spirito. Ji deda medų į didžiuli puodą ir verda jį vieną valandą. Tada deda kvapniuosius prieskonius, pila spiritą, beria miltus. Plaka, maišo, kai kiek pravėsta minko, kočioja ant lentos pabarstytos miltais. Kol iškočioja plonus tešlos lakštus, kuriuos supjausto nedideliais gabalėliais ir šauna į nekarštą krosnį kepti. Tokias proporcijas ir darbų eigą nusako W.A.L. Zawadzka knyga ,,Kucharka Litewska" ("Leituvos virėja"), kurios pirmasis leidimas dienos šviesą išvydo 1874m. (2009m. išleista Baltų lankų leidyklos).



Labai meduoliniai ruginiai meduoliai


0,5 l medaus;
0,8 l rupių ruginių miltų;
prieskonių meduoliams;
malto džiovinto imbiero;
0,5 šaukštelio kepimo miltelių.

  1. Medų išlydome ir paverdame.
  2. Beriam prieskonius;
  3. Po šaukštą beriam ruginius miltus sumaišytus su kepimo milteliais;
  4. Maišom.
  5. Pravėsus tešlai paminkome ant miltais pabarstyto paviršiaus.
  6. Kol dar šilta kočiojam ir gaminam sausainiukus;
  7. Kepame 180 C įkaitintoje orkaitėje apie 5-7 minutes.


 p.s. Neįsivaizduoju kokie jie turėtų būti. Musiškiai gavosi saldu kaip du medu. Tik iškepę minkšti ir kiek karameliniai, o atvėsę traškūs. Nyksta akyse, tik vis prireikia pieno saldumui nuplauti :).

2011 m. vasario 23 d., trečiadienis

Tuno salotos be taisyklių

Ar Jūs gyvenime laikotės taisyklių?
a) Dažniausiai taip;
b) Kartais;
c) Retai;
d) Dažniausiai ne.

Yra taisyklių, kurios būtinos, neišvengiamos, nekeičiamos. Akmeninės, geležinės - amžinos. Yra taisyklių, kurios tiesiog yra tam, kad būtų sulaužytos. Receptų taisyklės man yra būtent tokios, kai norisi jas apeiti, kai pritrūksta vieno ar kito ingrediento, kai norisi kažko pagal savo skonį, kai tiesiog būtent tokia nuotaika. Paprastai, jei yra norma - taisyklė, yra ir sankcija, kas nutinka, kai ją pažeidi.  Kas gali nutikti, kai pažeidi recepto taisyklę? Tikėtina,  kad, patiekalas bus nevalgomas ar tik pusėtinas - štai ir sankcija. Taip pat tikėtina, kad pažeidimas pasiteisins ir bus įvardintas improvizacija su teise į atkartojimą. To ir linkiu.

Tuno salotos be taisyklių

1 skardinė konservuoto tuno savo sultyse;
keli vyšniniai pomidorai (arba pora didelių);
agurko;
avokadas;
2 kiaušiniai;
1 skardinė konservuotų raudonų pupelių;
keletas juodų alyvuogių;
raudonojo svogūno
salotų lapų.


Padažui:
1 didelis šaukštas Dijono garstyčių su grūdeliais;
žiupsnelis druskos;
žiupsnelis cukraus;
3 šaukštas natūralaus jogurto (arba tiesiog pieno).


  1. Plėšome salotų lapus;
  2. Pjaustome pomidorus, agurką, avokadą, svogūną;
  3. Dedame tuną;
  4. Suberiame alyvuoges;
  5. Supjaustome kietai virtus kiaušinius;
  6. Visas sudėtines padažo dalis gerai suplakam ir apšlakstome salotas.
  7. Išmaišome, skanaus.

2011 m. vasario 22 d., antradienis

Kibinai po riebalų nusiurbimo operacijos

Su kuo Jums asocijuojasi  ,,kibinas"?


a) Karaimai?
b) Trakai?
c) Sudžiuvęs nabagėlis greito maisto užkandinėje?
d) Skanūs ir kvapnūs kibinai kepti namuose?
e) Aviena?
f) Kita.................................






Kibinai...
Man pirmiausiai pakelia žinojimo kloduose slypinčią informaciją, kad tai - karaimų  nacionalinės virtuvės patiekalas. Toliau būtinai siejasi su Trakais, ir būtiniausiai su avienos įdaru. O dabar jau ir ale kibinų kepimu namuose.
 Kur bepasižiūrėsi kiekvienas receptas žada autentišką tikrą receptą: tradicinių kibinų receptas; ir dar vienas autentiškas receptas, norite video pamokų - prašom.
Visi šie receptai tikėtinai labai skanūs, tik labai jau riebūs. Margarinas, grietinė ir tt.
Tad gavosi improvizacija tema - kibinai po riebalų nusiurbimo operacijos.


Tešlai 


450 g miltų 
1 pakelis (2 ¼ a. š.) sausų mielių 
1 šaukštelis cukraus
1 šaukštelis druskos
150 g margarino (arba sviesto)
100g obuolienės be cukraus
100 ml pieno


Įdarui
600 g kapotos avienos;
druskos;
2 nedidelių svogūnų;
šlakelis aliejaus;
grustų pipirų;
džiovintų petražolių;
3 v.š šalto virinto vandens.

 Aptepimui

1 kiaušinis



  1. Tešlai miltus sumaišyti su mielėmis, suberti cukrų, druską ir sutarkuotą margariną (arba sviestą).
  2. Pieną pašildyti.
  3. Minkyti tešlą po truputį pilant šiltą pieną.
  4. Išminkytą tešlą palaikyti šiltai apie 30 minučių.
  5. Kočioti apskritimukus, tešla labai tąsi, nenuploninti, kad neplyštų kepant.
  6. Avieną sukapoti (man tai padaro virtuvinis kombainas).
  7. Svogūnus nulupti, supjaustyti smulkiai ir pakepinti.
  8. Sudėti prieskonius.
  9. Įpilti vandens, kad įdaras būtų sultingesnis.
  10. Dėti įdarą ant iškočiotų tešlos gabaliukų ir formuoti pyragėlius - kibinus.
  11. Dėti į skardą ant kepimo  popieriaus.
  12. Patepti kiaušinio plakiniu.
  13. Kepti iki 200 C įkaitintoje orkaitėje apie  30 min.

2011 m. vasario 21 d., pirmadienis

Duona su patriotiškumo ženklu - ruginė duona

Ar Jūs mėgstate juodą duoną?

a) Taip;
b) Ne;
c) Esu neapsiprendęs.


Man skanu ruginė duona. Legendom apipinta juoda ruginė duona. Kaip mitas, kaip simbolis tėvynės ir senovės, tai kas jau beveik prarasta ilgesio ženklas. Juoda ruginė duona su raugu elektrinėje duonkepėje. Nuskamba kaip lengva ironija, bet virtuvės ir ,,bliūdų" neišterlina, skonio nesugadina :)

Ruginė duona

0,5  l šilto vandens;
2 šaukštai salyklo;
3 šaukštai kmynų;
1 šaukštelis druskos;
2 šaukštai medaus;
3 šaukštai rugių grūdų (iš bėdos ir saulėgrąžos);
700 g. rupių ruginių miltų;
300 g. ruginio raugo.



  1. 1 stiklinė verdančio vandens, kuriuo nuplikome kmynus, salyklą.
  2. Plykinį supilam i duonkepės indą.
  3. Beriam druską.
  4. Supilam likusį vandenį.
  5. Dedam du šaukštus medaus.
  6. Beriam 400g ruginių miltų.
  7. Dedam raugą.
  8. Pasirenkam duonos minkymo programą.
  9. Pasibaigus duonos minkymo programai duonkepę išjungiam ir paliekam bent dvi valandas pakilti tešlai. (Kuo ilgiau palauksit, tuo rūgštesnė duona).
  10. Suberiam likusius miltus  ir pasirenkam programa juodos duonos kepimo. Va čia jau reik ,,atmušti akį". Ar vanduo kada būna skystesnis :) ar oras drėgnesnis, ar miltai sausesni - bet net ir dedant viską tiksliai tiksliai gaunasi skirtingo tirštumo tešla. Rizika paprasta - bus per skysta tešla duona bus per daug šlapia, gliti, nepilnai iškilusi. Bus miltų per daug - turėsit kieta, kieta duonos plytą. Su laiku ateina pajautimas kokio tirštumo tešla turi būti, kad jums būtų skaniausia duona.
  11. Po garsinio signalo suberiam pamirkytus ruginius grūdus.
  12. Kepam. Prasidėjus kepimo ciklui šiukštu neatidarinejam. Po pergalingo pabaigos pyptelėjimo išimam. Atvėsinam. Valgom.
Lengva interpretacija pagal http://nataliuncik.blogspot.com/2010/07/rugelis.html

Kai ir vėl bus Kalėdos ir imbieriniai sausainiai kvepės

Ar Jūs mėgstate imbierinius sausainius?
a) Taip;
b) Ne;
c) Neteko ragauti;
d) Neturiu nuomonės.

Aš mėgstu imbierinius sausainius. Tokius trapius, traškančius. Mano dukrytės juos mėgsta dar labiau, nepaisant juntamo aštrumu ir pikantiškumo. Dievinam visus kelėdinio laikotarpio sausainiukus kvapnius, saldžius, skanutėlius. Kuriam tradiciją kepti su kompanija - juk kartu smagiau šeimininkauti. Ar būtinai reikia Kalėdų, kad galėtumei jais mėgautis? Kai už lango tokios pusnys gali susipnuoti, kad ir vėl greitai Kalėdos :)



Šokoladiniai sausainiai su pistacijomis iš/pagal Sonatina
Nerealaus skanumo sausainiai su imbieru, spanguolem, pistacijom iš/pagal Sonatinos
Imbieriniai sausainiai iš/pagal Sonatinos
Imbieriniai šokoladiniai iš/pagal Forele

Duokite duonos kasdieninės

Ar Jūs kepate duoną namuose?
a) Taip; (Šaunu, mūsų nuomonės sutampa)
b) Ne. (Pagalvokite apie tai, juk taip skanu)


Kai dar buvo beateinančios Kalėdos, mūsų namuose atsirado duonkepė. Tikrai nieko originalaus šių dienų kontekste, bet... kaip ir meduolių kvapas, taip ir šviežios duonos kvapas namuose suteikia šilumos ir jaukumo, kai už lango atšiauri žiema.  Kai jauti tikrutėlį skonį, kai gali ekspermentuoti. Kam reikalinga duonkepė, kai gali išsiversti be jos? Na turbūt kaip ir daugybė kitų prietaisų, be kurių gali gyventi, bet kurie suteikia patogumą. Man duonkepė patinka. Man patinka duona su raugu. Ir tai puikiai suderinama. Ačiū, vyro bendradarbių mamoms, kurios pasidalino raugais.

Grūdelių duona su raugu

Vidutinio dydžio (iki kilogramo) kepaliukui reikia:

0,5 l šilto vandens;
1 arbatinio šaukštelio rupios druskos;
1,5 šaukšto rudo cukraus;
1 valgomas šaukštas aliejaus;
0,5 stiklinės dribsnių (keturių javų arba avižinių);
0,5 stiklines linų sėmėnų;
0,5 stiklinės kviečių sėlėnėlių;
0,5 stiklinės  saulėgrąžų;
0,5 stiklinės moliūgų sėklų;
0,5 stiklinės sezamo;
2 stiklinės kvietinių miltų;
1 stiklinė kvietinio raugo (nataliuncik patarimai apie kvietinį raugą).

  1. Viską (išskyrus stambiasias sėkliukes) eilės tvarka sudedam i duonkepės indą.
  2. Pasirenkame duonos minkymo programą.
  3. Pasiimame dalį tešlos kitam kepimui (apie stiklinę). Kol gerai pakyla laikome šiltai, tada dedame į šaldytuvą iki kito kepimo.
  4. Prieš paskutinį minkymą (arba po garsinio signalo, jei toks pas jus yra) suberiam moliūgų sėklas, saulėgrąžas, sezamą.
  5. Jai pasibaigus paliekame 3 -4 valandoms pakilti. 
  6. Užberiam sezamo ant viršaus.
  7. Pasirenkame duonos kepimo programą. Aš renkuosi mažiausia apskrudimą ir kepu 1 valandą 10min.
  8. Palaukiame kol atvėsta ir skanaus!
Kepama mūsų namuose nuolat su įvairiomis sėkliukių improvizacijomis. 
9,5/10

Kai tikros rožės miega, pražysta šokoladinės!

Ar jums patinka rožės?
a) Taip;
b) Ne;
c) Kartais;
d) Neturiu nuomonės.

Aš myliu rožes. Man jos patinka praktiškai visom formom, išskyrus tas ilgakotes sintetines, kurios miršta per parą, kad ir kaip besistengčiau prailginti jų gyvenimą. Deja dabar mano mylimosios miega po storom sniego pusnim.

Ar jums patinka tortai?
a) Taip;
b) Ne;
c) Kartais;
d) Neturiu nuomonės.

Man patinka tortai, ypač tortai skirti kokiai nors progai, ypač geros draugės progai, ypač pražydę šokoladinėm rožėm.

Čia slepiasi medutis vulgaris. Visiems žinomas ir nepabostantis, primenantis vaikystę. Nors gal ir ne visai klasikinis jo variantas. Ačiū http://www.skanuirsveika.lt/2010/04/medaus-tortas-su-vaisiais-ir.html ir
http://sauletavirtuve.wordpress.com/2011/01/21/sluoksniuotas-medaus-tortas-ir-stylish-blog-awards/


Meduoliniams biskvitams:
100g sviesto
5 valg.š. medaus
200 g rudojo cukraus
2 kiaušiniai
100ml pieno
1 arb.š. kepimo miltelių (paprastai rašo sodos, bet aš jos labai nemyliu)
apie 1 kg miltų
( paprastai reikia ir žiupsnelio druskos, aš nededu, tiesiog iš kvailo įsikitinimo, kad kur saldu, ten sūru neskanu)

Kremui:
420 g jogurtinės grietinės
420 g grietinėlės (35% arba 36% riebumo)
50 ml pieno4 valg.š. cukraus
1 7g pakelis vanilinio cukraus
35 g želatinos
2 citrinų sulčių 
nedidelė saujelė džiovintų spanguolių.

Papuošimui:
1 plytelė karūnos juodojo šokolado

1 plytelė konditerinio šokolado
keletas lašų vynuogių kauliukų aliejaus.



Meduolinių biskvitų paruošimas:
1. Ant garų vonelės pakaitinti sviestą, medų, pieną ir cukrų, kol gausime vientisą masę.
2. Šiek tiek atvėsinti. Supilti išplaktus kiaušinius, išmaišyti iki vientisos masės.
3. Kepimo miltelius sumaišyti su miltais.
4. Miltus po truputį berti į paruoštą masę, nuolat maišant, vėliau pradėti minkyti.  Tešla turi nelipti prie rankų, tačiau būti minkšta.
5. Paruoštą tešlą leisti pastovėti apie 15 minučių.
6. Tuomet tešlą padalinti į 10 lygių gabalėlių.
7. Pasiruošti kepimo popieriaus lakštų.
8.  Kočiojam tiesiai ant kepimo popieriaus. Kad neliptų aš kočiojau per maistinę plėvelę. Stengtis iškočioti kaip galima tolygiai plonai. Formai išgauti panaudojau tortinės dugną.  Subadyti šakute, kad kepant nesideformuotų.
9. Kepti po vieną lakštą iki 180 C temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 3 – 5 minutes. Lakštai kepa labai greitai, todėl stebėkite jų kepimo procesą, būkite jau pasiruošę visus "blynus".
10.  Atvėsę lakštai tampa kieti ir trapūs, todėl atvėsinkite ant lygaus paviršiaus  išdėliotus po vieną.


Kremo paruošimas:
1. Želatiną užpilti pienu. Ir palikti išbrinkti.
2. Grietinėlę su cukrumi ir vaniliniu cukrumi išplakti iki standumo.
3. Išbrinkusią želatiną  pakaitinti ant nedidelės ugnies, kol ji ištirps, neužvirti.
4. Piene ištirpintą želatiną atvėsinti iki kambario temperatūros ir pamažu supilti į išplaktą grietinėlę, ją nuolat lėtai plakant. Supylus visą želatiną, padidinti elektrinio plakiklio greitį ir vėl išplakti grietinėlę iki standumo.
5. Į grietinėlę sudėti grietinę, išmaišyti iki vientisos masės. Įpilti  citrinos sultis, pagal skonį. Kelioms minutėms paruoštą kremą padėti į šaldytuvą, kad imtų kiek stingti.


Torto surinkimas:
1. Į tortinę ar tortui skirtą lėkštę įstatyti torto formos žiedą. Jame surinkinėti torto lakštus, kiekvieną aptepant kremu. Kiekviename arba kas antrame sluoksnyje pabarstome džiovintomis spanguolėmis (nuplikytomis verdančiu vandeniu ir nusausintomis). 
2. Viršutinį sluoksnį paliekame kremo. 
3. Suteptą tortą dėti į šaldytuvą ne mažiau kaip 6 valandoms, o geriausia per naktį. Tortas skaniausias antrą arba trečią dieną.

Torto papuošimas:

  1. Torto papuošimas, žinoma, skonio, fantazijos reikalas, tačiau šį kartą kalbame apie šokoladinius papuošimus.
  2. Išsimatuojame torto aukštį, atsikerpame kepimo popieriaus aplink visą tortą kiek aukščiau nei pats tortas;
  3. Garų vonelėje ištirpiname šokoladą ir konditeriniu maišeliu piešiam ornamentus ant popieriaus.
  4. Tortą išimame ir formos, kai jau nupiešti ornamentai ima stingti, apvyniojame tortą ir paliekame sustingti.
  5. Į likusį šokoladą įpilame vynuogių kauliukų aliejaus, Nusipiešiame ant kepimo popieriaus lapelius ir juos išliejame. Atvėsiname ir formuojame žiedelius. Daug tikslesnis ir gražesnis variantas yra aprašytas visagalėj SM: šokoladinių rožių gamyba
  6. Šokoladu tepam tikrus lapus, kad gautume jų antspaudus, sustingus šokoladui nuimame.
  7. Viršų apibarstom trupinukais iš susmulkinto lakšto (paprastai gaunasi koks vienas kitas šleivesnis kreivesnis).
  8. Dėliojam kompozicijas.
  9. Skanaus.

Šilta sriuba šaltai dienai arba improvizacija "Charčio" tema

Jūs mėgstate avieną?
a) Ne.  (Tai iki kitų susitikimų :)).  
b) Nežinot, nes dar neragavote? (Būtinai paragaukite! )
c) Taip. (Tuomet skanaus :)).



Kai tik atšąla oras, tiesiog nerimstu, kaip norisi avienos. Mama juokiasi, kad šaukia protėvių kraujas - senovėje aviena buvo prie rudens gėrybių. Ačiū ūkininkams, kurie augina avukus. Skiriasi jų veislės, skiriasi ir mėsytės skoniai. Gal skamba kiek žiaurokai, bet tokie jau mes mėsėdžiai :)

Tad šiai sriubai reikia:
2 l vandens;
keleto avienos šonkaulių;
lauro lapelių;
pipirų grūdelių;
1 svogūno;
 3-4 skiltelės česnako;
1 morka;
1 stiklinė ryžių;
1 skardinė konservuotų pomidorų be odelių.
šlakelis druskos;
kumino;
saldžios paprikos;
petražolių;
čili pipiro, jei mėgste aštrumą.


  1. Pirmiausiai paruošiame sultinį. Mėsą dedame į vandenį, užvirus nupilam, užpilame nauju vandeniu, įmetam lauro lapelį, pipirų grudelių (man patinka iš spalvotų pipiriukų rinkinuko), druskos ir paverdam apie 1,5 val.
  2. Mėsą išimame, sutinį perkošiame.
  3. Morką nuskutame, supjaustome šiaudeliais ir pakepiname su smulkiai pjaustytu svogūnu (aš paprastai naudoju mėlynąjį) ir sudedam į sultinį.
  4. Ryžius nuplauname ir suberiame į sriubą. Verdame apie pusę valandos.
  5. Susmulkinam česnakus ir pakepiname, sudedam susmulkintus pomidorus - viskas keliauja į sriubos puodą.
  6. Sudedame likusius prieskonius, paverdam keletą minučių ir paliekame sriubą subręsti. Jei mėgstate aštriau, galima čili pipiro įdėti. Skanaus.

p.s. sultiniui virtus šonkauliukus galite taip pat skaniai suvalgyti. Tereikia pasiruošti miltų su prieskoniais mišinį (miltai, rozmarinas, druska, pipirai) apvolioti ir apkepti. Šalia galima ir svogūno pakepti.



Kategorija: mėgiamas patiekalas

Labas pasauli!

Kodėl noras rašyti yra proporcingas skaitymui – kuo daugiau skaitai, tuo ryškiau, skaudžiau jauti kylantį norą rašyti. Buvo tuščias laikas. Užkimštas rašymo iš reikalo – ataskaitos, paskaitos; iš kasdienybės bukumo – plepėjimas su internetiniais draugais, be taisyklių, be žodžių įmantrybių, sutraukiant mintį į kuo mažiau žodžių, jausmus išreiškiant simboliais.
Kaip ateina pavasaris, prieš tai nužudęs baltos, tyros žiemos iliuziją – baltos, tviskančios pusnys pavirsta bjauriais, aptirpusiais, pajuodusiais kauburiais abipus kelio, Kalėdų iliuzija išsisklaido, palikdama pagirių apdujimą
.
Pasijauti toks bejėgis, prieš žodžio galią. Tampa taip gaila tų gebėjimų, kuriuos manai iššvaistęs. O buvo laikas, kai žodžiai, kaip išdresuoti gyviai paklusniai guldavo į eilutes, raitydami minties vingius ir vingrybes.

Kaip gurmanas mėgaujasi skoniu, taip skaitydamas gali mėgautis žodžių skoniu. Gali apsalti, gali likti neskanu ir apkarsti – tinka visi gastronominiai apibūdinimai. Skaitai – skanaus.

Tai kas buvo-dar gali būti. Laikas nutrynęs žymes patirčių, gali vėl užaštrinti, aktualizuoti, prikelti, parodyti. Gal rašymas taps kasdienybe, o ne tik pravartus įrankis, norit sukurpti gedulingą kalbą arba pasveikinti jubiliatą – žodžiu tik neeilinių progų priedangoje prabundanti galia.

Kaip sukasi gyvenimas. Tarp puodų, šluotų, nuolatinio jovalo po namus. Su vaikais, tarp vaikų. Trumpalaikių aistrų, siekiant užkimšti kasdienybę. Užmušti laiką, užmaskuoti tuštumą, beviltiškumą virusų virusėlių pinklėms. Dekupažas, karoliukai, rožės, duona...
Gyvenimas sukasi pašėlusiai greitai, nors dienos ištįsta kaip gerai paruošta duonos su raugu tešla ir čia pat sušoka atgal į kamuoliuką, atėjus vakarui.
Pareigos, atsakomybė. Norai ir galimybės. Tikslai ir lūkesčiai prieš realybę.


Lyg ir sakiau, kad nesuprantu žmonių rašančių blogus. Kažkoks -izmas, lyg apsinuoginimas viešas. Dar bandžiau sakyti, kad nesuprantu tų, kurie skaito, kol pati neįjunkau į skaitymus.


... tad vardan mados :), vardan trumpalaikių aistrų, vardan  paties gyvenimo - labas, blogo pasauli!