2011 m. spalio 23 d., sekmadienis

Kad gyvenimui nestigtų skonio- sviestinis paneeras su karijų riešutais


Kai ištirpsta mintys, kai nepaliaujamai liejasi pažinimo upės, kai skaudžiai trinksi atradimo bučiniai. Galėtumei ištiesti rankas ir laukti malonės. Galėtum tyliai lūkuriuoti. Ar nori? Žinoti dabar ar po dešimt metų? Ar būtų skirtumas? Apsisprendimas pilnos informacijos sąlygomis ar tik dalinės? Sprendimai priimti nepilnos informacijos sąlygomis nubėga traukinio bėgiais per gyvenimą, jų nebegali pakeisti, jie yra tokie, kokie yra. Nebent vagys atsėlins ir pavogs bėgius, riedėdamas traukinys nulėks į niekur, būkite budrūs, saugokit savo gyvenimo bėgius.





  • 150g panyro supjaustyto kubeliais
  • kelių šaukštų sviesto (aliejaus)
  • kubeliais pjaustyto didelio prinokusio pomidoro
  • saujos sutrupintų karijų riešutų (arba graikinių)
  • 1no svogūno, supjaustyto riekelėmis
  • 2česnako skiltelių, smulkiai sukaporų
  • 1a.š smulkinto šviežio imbiero
  • 1a.š maltos kalendros
  • 2 v.š šviežios kapotos kalendros
  • 1 a.š ciberžolės
  • 0,5a.š aitriosios paprikos miletelių
  • 0,5 garam masalos
  • kelių v.š jogurto
  1. Pjaustytą kubeliais panyrą kelias minutes apkepiname svieste, kol gražiai paruduoja iš visų pusių. Išimame iš keptuvės ir suberiame į indelį su karštu vandeniu (galima įdėti ir ciberžolės) ir paliekame išmirkti, kol gaminsime kitus ingridientus (mirkymas vandenyje suteikia panyrui neįtikėtino purumo).
  2. Tada svieste pakepiname svogūnus kol suminkštėja. Sudedame imbierą ir česnaką ir dar 1 min pakepam.
  3. Į keptuvę sudedame pomidorus, riešutus, garam masalą, maltas kalendras, aitriają papriką, ciberžolę - išmaišome ir patroškinam 5 minutes.
  4. Tada suberiam nuvarvintą panyrą, pagardinam druska ir patroškiname dar 10 minučių.
  5. Patiekdami pagardinam jogurtu ir šviežiomis kalendromis. 


Šaltinis: dangiski-migdolai

2011 m. spalio 21 d., penktadienis

Gyvenime, aš tave myliu - pyragas su voveraitėmis


Rašyti – priartėti prie dieviškų darbų – esi kūrėjas, tavo valioje siužeto vingiai, herojų likimai. 
Man patinka ir kitos dieviškos veiklos: augalų, gėlių auginimas – irgi gali pasijausti kūrėjas – iš nuskinto augalo lapo gali išauginti kitą, kai nugeni, lyg norėdamas nužudyti, o iš tiesų suteikdamas naują formą, naują gajumo bangą, išlaisvini augimo jėgą; kai pasėji menką sėkliukę, o iš jo išaugini didžiulį augalą ir tt.  Kaip maisto gamyba, kai iš pabirų produktų patiekale suskamba jų dermė, kai keičiasi konsistencijos, tūriai, formos, skoniai tt.
 ar yra dieviškų galių draugystės auginime? ... kiek esate praradę draugų? branginate draugus? prisiminus? sudėliojat į atminties lentinėles, kad nupūtę dulkes galėtumėt vėl atgaivint bendravimą, ar dulkių sluoksnis per storas? kiek reikia laiko, kad dulkių būtų per daug? ar yra riba, kai ją peržengęs suvoki, kad nebėra kelio atgal.  ar yra laiko ir kiekio matas - kiek kartų turi matytis, kaip ir kiek bendrauti?...







p.s. ir aš tave mylėjau











Tešlai:

170 g  rupių kvietinių miltų
115 g sviesto, atšaldyto, supjaustyto nedideliais kubeliais
½ arb.š. druskos
½ arb.š. cukraus
2 – 4 valg.š. labai šalto vandens

1. Supjaustome sviestą kubeliais ir  gerai atvėsiname geriausiai 15 minučių palaikome šaldytuve (kuo ilgiau, tuo geriau).
2. Sumaišome miltus, druską, cukrų. Sudedame sviestą ir triname tarp pirštų tol, kol susidarys trupiniai. Po šaukštą pilame vandenį ir minkome, kol gausis graži vientisa tešla. Tešlos neperminkyti – net ir ją paruošus, tešloje turi matytis mažučiai sviesto gabaliukai.
3. Paruoštą tešlą suvyniojame į maistinę plėvelę ar įdedame į plastikinį maišelį ir vienai valandai įdėti į šaldytuvą.
4. Išimame iš šaldytuvo, paliekame kambario temperatūroje 5-10 minučių. Įklojame ją į 22,5 cm. skersmens apvalų kepimo indą, gražiai užlankstome kraštus ant indo sienelių.
5. Įkaitiname orkaitę iki 180 C temperatūros. Tešlą uždengiame kepimo popieriumi ir ant jo užberiame pupelių ar ryžių.
6. Kepame apie 15 minučių, išimame iš orkaitės ir leidžiame kiek atvėsti. Išimame kepimo popierių su ryžiais ar pupelėmis.
7. Vėl dedame į orkaitę ir kepame dar apie 10 minučių, kol tešla gražiai pagelsta.
 Indą perkeliame ant grotelių ir atvėsiname, kol bus ruošiamas įdaras.


Įdarui:
3 kiaušiniai
¼ arb.š. šviežiai malto muskato
½ arb.š. druskos
½ arb.š. juodųjų pipirų
 1 puodelis (225 g) riebios grietinėlės (arba grietinelės sūrio)
 ½ puodelio (135 g) pieno
90 g fermentinio sūrio, tarkuoto
225 g voveraičių 
 1 svogūnas, smulkiai supjaustytas
 Druska, pipirai
  • Alyvuogių aliejus ar sviestas
  1. Įkaitiname aliejų didelėje keptuvėje ant didelės ugnies. Sudedame smulkiai kapotą svogūną  ir pakepiname maišant, kol taps skaidrus, apie 1 minutę. 
  2. Sudedame voveraites ir pagardiname druska ir pipirais pagal skonį. 
  3. Ant apkepusio pyrago pagrindo suberiame pusę fermentinio sūrio. 
  4. Dubenyje suplakame pieną, grietinėlę, kiaušinius.
  5.  Pagardiname muskatu, druska ir pipirais. 
  6. Sumaišome plakinį su pakepintais  grybais bei likusia puse sūrio. 
  7. Gautą mišinį pilame ant tešlos pagrindo, pabarstyto sūriu. 
  8. Dedame paruoštą pyragą į orkaitę ir kepame apie 30 – 35 minutes. 
  9. Atvėsinti ant grotelių apie 10 minučių prieš pjaustant. 
  10. Skanaus!





    Šaltinis: http://www.sauletavirtuve.lt/?p=1180

    2011 m. spalio 16 d., sekmadienis

    Gyvenimo virsmai, arba derinti tai, kas lyg ir nesuderinama: krevečių ir baravykų kreminis padažas

    Ar žinai tą jausmą, kai sustoja laikas? Kai viskas vyksta taip, kad nepamatai, atbunki jausti, kai įvykiai skrenda lyg už troleibuso lango... Atrodo esi, dalyvauji, bet viskas netikra, pajausta, pamatyta tik probėgšmais. 
     Arba, kai viskas taip, kad skausmingai jauti gyvenimo aštrumą. Tas jausmas, kai žiūri ir nuskaidrėja. Kai pasidaro aišku, paprasta, net lengva. Tarytum būtumei pagavęs oro srovę, ir nesvarbu kas tu - aitvaras ar muilo burbulas - akimirkos skrydis - tau garantuotas.




    Receptas puikiai aprašytas: neringos blogas

    2011 m. spalio 15 d., šeštadienis

    Dar vakar madam buvo laiminga: obuolių pyragas su sezamu

    Dar vakar Madam buvo laiminga, nes gyveno rudens atvirutėj. Kiekvienas žvilgsnis fotografavo rudens peizažą. Melancholišką iki skausmo. Nutviekstą nematomos saulės geltonio, lapų šnaresy įamžintos saulės spalvos. Rudens, tačiau be sėlinančios mirties jausmo, be grėsmės, praradimo jausmo. Madam dar vakar buvo laiminga.


    • 4 kiaušiniai 
    • 150 g cukraus 
    • 1 a. š. vanilinio cukraus 
    • 80 g maltų lazdyno riešutų 
    • 8 v. š. sviesto 
    • 100 g miltų 
    • 4 obuoliai 
    • 150 g sezamo 
    1. Kiaušinių trynius išplakti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purumo;
    2. Sviestą ištirpiname;
    3. Lazdynų riešutus susmulkiname, sumalame;
    4. Į palaktus kiaušinio trynius įmaišome maltus lazdyno riešutus, ištirpintą sviestą ir miltus. 
    5. Įmaišome kubeliais supjaustytus obuolius ir sezamo sėkliukes. 
    6. Galiausiai atsargiai įmaišome iki standumo išplaktus kiaušinių baltymus. 
    7. Tešlą sukrečiame į riebalais pateptą formą ir kepame iki 180° C įkaitintoje orkaitėje apie 50 minučių. 
    Adaptuota pagal Sonatina



    2011 m. rugsėjo 10 d., šeštadienis

    Pirmas, pirmiausias - naujų išbandymų ir iššūkių rugsėjis su obuolių pyragu

    Kada Jums prasideda tikri naujieji metai?
    a) Žinoma, sausio pirmąją;
    b) Žinoma, rugsėjo pirmąją;
    c) Turiu savo atskaitos tašką;
    d) N/N






    Mums šiemet nauji metai - akivaizdu rugsėjį, kai gyvenimai susieti su švietimo įstaigom, kitaip nė neįmanoma... Pokyčiu lavina užgriuvo. Atgarmėjo su naujom veiklom, pareigom ir įsipareigojimais, patyrimais ir nutikimais, naujais iššūkiais.   Kai nebelieka laiko, kai nebelieka jėgų, kai savaitė pralekia kaip diena, o įvykių kaip per metus.


    Obuolių pyragas su cinamonu ir kardamonu. Su šiluma ir jaukumu, kurios taip reikia rudenį. Receptas iš Mukatano, nors visada skaitydavau, kad Muskatas :)







    2011 m. rugpjūčio 27 d., šeštadienis

    Frappe už sugrįžimą į Graikiją

    Ar jūs galėtumėte save pavadinti taktišku žmogumi?
    a) Taip;
    b) Dažniausiai esu taktiškas;
    c) Kartais padarau taktiškumo klaidų;
    d)Nekreipiu į tai dėmesio, gyvenu kaip man patinka.
    e) N/N





    ...Kartą ėjo asilas ir bliovė. Tiesiog šiaip , nes jam norėjosi bliauti, nes jis asilas, nes jis nuostabiai gražus asilas ir dar taip protingai bliaunantis. Gražus pilkas kostiumas, graži šukuosena, nuostabus balsas. Pažiūrėkit, koks elegantiškas asilas... Fui, nėr ką lygintis, kiti asilai niekada neprilygs. Vargšeliai, jie turbūt niekuomet nėra buvę svetur, o mano nuotrauką šeimininkas vežiojasi visur...
    O, kad taip gyvenime būtų tylu...





    Frappe už sugrįžimą į Graikiją ir kitus būsimus sugrįžimus


    p.s. ir būtinai vanilinių ledų plius.



    2011 m. rugpjūčio 8 d., pirmadienis

    Sėdėjau kartą ant mėnulio. Duona, kurios visad būna per mažai

    Ar mėgstate fantastiką?
    a) Taip;
    b) Ne
    c) Nei taip, nei ne
    d) kita.......




    Sėdėjau kartą ant mėnulio. Nukoręs kojas žvalgiausi sau ramiai, kol rankose iš lėto tirpo ką tik nuskintų žvaigždžių ledai. Kai šitaip sėdi, nereikia daugiau nieko. Tik dar akimirkos bent vienos. ŠŠŠŠa....








    • 340 ml vandens;
    • 500 g miltų;
    • 7 g sausų mielių;
    • 1 raudonasis svogūnas;
    • 10 alyvuogių (galima ir nedėti);
    • žiupsnis druskos;
    • dvi šakelės petražolių,
    • dvi šakelės mėtos, peletrūno

    1. Į duonkepės indą supilame šiltą vandenį;
    2. Suberiame druską;
    3. Suberiame miltus;
    4. Suberiame sausas mieles;
    5. Paleidžiame duonos minkymo programą;
    6. Raudonąjį svogūną smulkiai sukapojame ir pakepiname su alyvuogių aliejumi;
    7. Žalumynus gerai nuplauname, nusausiname ir susmulkiname;
    8. Po garsinio signalo (jei toks yra, jei nėra, įpusėjus programai) dedame į tešlą kepintus svogūnus ir susmulkintus prieskonius ir paliekame baigti išminkyti ir pakilti.
    9. Kepame pasirinkę norimą apskrudimo laipsnį.
    10. Skanaus.



    Šaltinis: Adaptuota duonkepei pagal 


    2011 m. rugpjūčio 4 d., ketvirtadienis

    Šiandien madam buvo pikta - avienos troškinys orkaitėje


    Kokius jausmus jums sukelia išlikę gilios senovės istoriniai paminklai (senovės likučiai)?
    a) Nuostabą, kad tiek amžių iškilo;
    b) Pagarbą, to meto žmonių kūrybiškumui;
    c) Nesukelia jokių ypatingų jausmų;
    d) Kita...


    Senovė senovei nelygu... Jei tai - pilies likučiai, iškart suveikia vaikystės pasakų įtvirtinti princesių ir karalysčių vaizdiniai. Bokštuose įkalintos princesės ir narsūs karžygiai, kurie atjoja jų išvaduoti. Arba pikta, įnoringa karalienė, kurios norams, įgeidžiams privalu paklusti. Galia yra didis išbandymas. Absoliučios valdžios galia yra vienas didžiausių išbandymų. Todėl visai tikėtina, kad apgriuvusios tvirtovės sienos matė garbingų, kilniaširdžių valdovų, bei nuožmių negailestingų. Valdovų ir valdovių. Apgriuvusios sienos liudija destrukcijos galią. Pyktis, įnoringumas, ambicingumas, egoistiškumas, tolerancijos stoka irgi destrukcijos jėgos, kurios griauna ir ardo... 
    Tad kuo daugiau ramybės, gyvenimo džiaugsmo, supratingumo, atlaidumo ir paprasčiausio draugiškumo mūsų gyvenime, kad būtume stiprūs ne akmeniniais veidais ir širdimis, o tiesiog, patys iš savęs. 




    • 1 kg avienos kumpio;
    • 2 -4 česnako skiltelės;
    • druskos;
    • raudonėlio;
    • petražolės;
    • grustų pipirų;
    • alyvuogių aliejaus;
    • bulvių;
    • graikiškų prieskonių mišinio.




    1. Avieną nuplauname;
    2. Česnako skilteles supjaustome pailgais gabalėliais ir peiliu padarę įpjovas susmaigstome į mėsą;
    3. Įtriname druska, alyvuogių aliejumi ir prieskoniais.
    4. Paliekame pasimarinuoti apie 12 valandų.
    5. Bulves nuskutame, nuplauname ir apibarstome prieskoniais bei alyvuogių aliejumi, gerai išmaišome.
    6. Į kepimo indą su dangčiu dedame išmarinuotą mėsą bei bulves;
    7. Kepame iki 200 C įkaitintoje temperatūroje apie dvi valandas.
    8. Skanaus.






    Kategorija: Gaminta pirmą kartą.
    10/10
    Ar gaminsiu dar kartą? Taip.


    2011 m. liepos 29 d., penktadienis

    Graikiškos salotos Graikijoje





    Bet tai gerumas koks... Gyventi be laikrodžio, telefono, kompiuterio, net be termometro, kurio skaičiai gali gluminti (vidurnaktį 31 pamatyti ne juokas). Matyt smaragdinį mėlį. Užuosti visą puokštę kvapų. Ir garsas. Tas ypatingas veik nuolatinis skambėjimas, lyg kas prie ausies barškintų barškutį. Paukščio ūbavimas. Vėjo ūkavimas. Ir vakarienė prasidedanti nuo graikiškų salotų,, kad ir kur bevakarieniautum.




    • 2-3 stambesni pomidorai;
    • 2 agurkai;
    • 1 žalioji paprika;
    • 1 vidutinis raudonasis svogūnas;
    • 8 juodosios graikiškos alyvuogės be kauliukų;
    • 2-3 (150g) gabalėliai fetos;
    • graikiškų salotų prieskonių (raudonėlis, petražolė, mėta)
    • alyvuogių aliejaus
    • druskos.


    1. Visas daržoves gerai nuplauname;
    2. Pomidorus supjaustome stambiais gabalėliais;
    3. Agurkus nulupame ir supjaustome riekelemis;
    4. Paprika supjaustome juostelėmis;
    5. Svogūną nulupame ir supjaustome žiedais;
    6. Viską dedame sluoksniais į dubenį;
    7. Ant viršaus dedame fetos gabalėlius ir pabarstome prieskoniais;
    8. Prieš valgant pašlakstome alyvuogių aliejumi.
    9. Skanaus.






    2011 m. liepos 28 d., ketvirtadienis

    Jausmas po atostogų kelionės - arbūzinės Graikiško stiliaus salotos

    Kokie jausmai apima grįžus po kelionės/atostogų?

    a) Džiaugiuosi grįžęs/usi namo, nes jų labai pasiilgau;
    b) Norisi vėl keliauti ir imi planuoti sekančią kelionę;
    c) Tiesiog mėgaujiesi prisiminimais ir patirtais įspūdžiais;
    d) Kita.


    Kiek žmonių tiek poreikių ir pomėgių, įsivaizdavimų kokios turi būti atostogos. Išvykti kitur, pajausti, užuosti, pamatyti kitą šalį, kitą kultūrą. Kitos šalies pažinimas per virtuvę irgi nuostabiai intriguojantis. Nauji skonio iššūkiai. Skonio receptorių sužadinimas, pabudinimas, įjautrinimas. Dalis išragautų dalykų nurašomi, dalis nostalgiškai nusėda net įprastinės virtuvės meniu. Ar gali būti tikros graikiškos salotos ne Graikijoje?... Dalis, kažkokia dalis be jokios abejonės prarandama, nors ir kaip bandai kompensuoti tikrais graikiškų salotų prieskoniais (ir kodėl jie patys tų prieskonių nededa?)...
    Mes buvom kiek neįprasti keliautojai, nes norėjom pajausti ir natūralų, ne vien turistinį Rhodes salos gyventojų ritmą, todėl netik išbandėme daugybę mažučių restoranėlių, bet ir patys gaminome pagal graikiškus receptus, todėl bus visa serija Graikijoje gamintų graikiškų patiekalų. 
    O šiandien, Lietuvoje, kur lietūs lyja, gaivios vasariškos arbūzo salotos iš graikiškos receptų knygos. 



    • 1/4  atvėsinto arbūzo;
    • 130 g feta sūrio (geriausia avių pieno);
    • 10 juodų alyvuogių;
    • žiūpsnis pakepintų moliūgo sėklų.


    1. Arbūzą gerai nuplauname. 
    2. Atpjauname ketvirtadalį arbūzo ir išpjauname nuo žievės.
    3. Pjaustome vieno kąsnio dydžio gabalėliais stengdamiesi, kad neliktų sėklyčių.
    4. Sutrupiname fetą;
    5. Suberiame supjaustytas alyvuoges;
    6. Suberiame pakepintas moliūgo sėklas;
    7. Prieš valgydami išmaisome;
    8. Skanaus.


    Šaltinis:











    Kategorija: Gaminta pirmą kartą.
    9.5/10
    Ar gaminsiu dar kartą? Taip.

    2011 m. liepos 10 d., sekmadienis

    Tarp ledo ir ugnies - Trešnių/vyšnių pyragas

    Kas yra jūsų įkvėpimo šaltiniai? Kas paskatina atlikti vieną ar kitą darbą/veiksmą/kūrinį? Ar tai tik vidiniai šaltiniai ar reikia galingų (daugiau ar mažiau) impulsų iš šalies?



    Nuoširdžiai tikiu, kad yra žmonės deglai - degantys kūrybiškumu, energija, kurie ne tik veikia patys, bet uždega ir kitus. Jie pavojingi, nes būdamas šalia gali užsiliepsnoti per stipriai, per greitai, nevaldomai - ir tavęs nebeliks.  Bet, jei pasirenki tinkamą atstumą, jei neturi dangų remiančių ambicijų, gali sugaudyti krentančias kibirkštis ir ramiai sau kūrenti savo gyvenimo liepsną.
    Nuoširdžiai tikiu, kad yra žmonės ledai - savo pesimizmu, romumu, pasyvumu stabdantys ne tik savo, bet ir aplinkinių gyvenimus. Jie pavojingi, nes prisiartinęs per arti, gali ir pats sustabarėti, sustingti į kasdienybės rutinos ledą, įsisukti į žudantį normatyvinį - taip reikia - veikimo būdą.
    Taip ir gyvenam tarp ugnies ir ledo - vienų žmonių skatinami ir palaikomi, įkvėpti jų,  bei tų, kurie žlugdo iniciatyvas,svajones, "atšaldo" norus daryti bet ką, neduok die norą gyventi.  


    p.s. Dabar bus dviejų savaičių atostogos. Ir visa mano vasara gyvenimas ant/su lagaminais. Pavydėkit normalius darbus dirbantys žmonės.

     
    Tarp ledo ir ugnies - trešnių/vyšnių pyragas
    trapios tešlos pagrindas ir vėsus, gaivus, vasaros vakarui tinkantis viršus.


    Pagrindui:
    ·         270 miltų;
    ·         150 sviesto
    ·         1 kiaušinis
    ·         2 šaukštais kondensuoto saldaus pieno
    ·         50 migdolų

    1.      Miltus išsijojame;
    2.      Šaltą sviestą supjaustome mažais gabalėliais ir sutriname su miltais iki trupinių;
    3.      Sudedame lengvai išplaktą kiaušinį;
    4.      Supilame du šaukštus kondensuoto saldaus pieno;
    5.      Išminkome tešlą;
    6.      Dedame į šaldytuvą atvėsti.
    7.      Tešla išklojame formą, subadome šakute, (kad tikrai neiškiltų kur nereikia pravartu įtiesus kepimo popieriaus užpilti pupelių ar pan);
    8.      Kepame 180 C orkaitėje apie 25 min.
    9.      Atvėsiname.
    Kremui:
    ·         2 indeliai varškės kremo (apie 200g)
    ·         300 ml jogurtinės grietinės
    ·         1 šaukštas želatinos
    ·         3 šaukštai medaus
    ·         200 ml vyšnių uogienės uogų be kauliukų
    1.      Želatiną užpilame šaltu vandeniu, kad išbrinktų;
    2.       Varškės kremą išsukame su jogurtine greitine ir medum;
    3.      Supilame ištirpintą atvėsintą želatiną.
    4.      Ant atvėsusio pagrindo dedame nuvarvintas vyšnias iš uogienės;
    5.      Sudedame varškės kremą.

     Viršui
    ·         200 g baltojo šokolado
    ·         50 ml grietinėlės
    ·         300 g trešnių
     
    1.      Baltąjį šokoladą susmulkiname;
    2.      Grietinėlę užverdame ir užpilame baltąjį šokoladą, maišome kol ištirps;
    3.      Paliekame atvėsti.
    4.      Atvėsus (bet nesustingus) masę pilame ant pyrago viršaus.
    5.      Trešnes nuplauname ir gerai nusausiname;
    6.      Puošiame pyragą. Jei norite, kad trešnės klimptų mažiau, puoškite, kai jau masė bus pradėjusi stingti, jei tinka toks vaizdas kaip nuotraukoje, galite tai daryti iškarto.
    7.      Patiekite gerai atvėsintą.
    8.      Skanaus.






    Kategorija: Gaminta pirmą kartą
    9,5/10
    Ar gaminčiau dar kartą? Taip

    2011 m. liepos 7 d., ketvirtadienis

    Kad žinotum tikrą gyvenimo skonį - Tortiškos išvaizdos sūrio pyragas

    Ar žinai kaip spindi rasos lašas ankstyvą rytmetį?
    a) Taip, moku džiaugtis gyvenimo smulkmenomis;
    b) Ne, banalybėms nėra vietos mano gyvenime;
    c) N/N



     Ar žinai kaip spindi rasos lašas ankstyvą rytmetį? Ar žinai tą jausmą, kai galvoje zvimbia tūkstantis minčių ir atrodo tik tereikia menko laiko tarpo, kad jos galėtų materializuotis, nesvarbu kokia forma? Bet... Mintys zvimbia, o tu tiesiog sėdi. Atbukini pojūčius "svarbia" informacija iš žurnalo "Ž...ės", nušlifuoji jautrumą pasauliui skype tauškalais. Užsiliuliuoti rožių aromatais.
    Savaitę vaikai buvo pas senelius. Atrodo marios laiko, kurio... nebuvo. Nebuvo ir  noro rašyti. Nebuvo noro ir gaminti. Šaldytuvas tuštėjo iki minimumo.  Kas per stebuklas, vos grįžo namo šurmulys su milijonais prašymų: <...> maamaaa, noriu gerti <...> maaaaamaaaa, prašau <...> Maama, ar aš negražiai prašau? <...> mama, aš apsipyliau <...> Mamaaa, padariau kaku <...> Maaaamaa, kur mano batai, noriu į lauką <....> maaamaa, noriu valgyti <...> maaammmaaa, kur mano kuprinė, aš noriu kuprinės kaip sesės <....>.... visam tam fone štai nelauktai netikėtai ateina noras rašyti. Kas tai - būdas pabėgti ir įprasminti bent dalelę būties kasdienybės rutinoje? Kaip neišvengiama būtinybė yra ir maisto gamyba, kurią galima nuridenti iki banalių vaikiškų patiekalų - pusryčiams varškė su trintomis uogomis, ar pakylėti iki gaminimo malonumo.
    O kol vaikų nebuvo, buvo daug gimtadienių. Ir daug tortų, ir mažai foto... 
    Tortas, ne tortas -  tikrai gyvenimo skonio. Nors gaivus, bet ir sunkus sūrio/varškės kremas. Kiek sulipęs, kiek byrantis ir traškantis riešutais pagrindas. Braškių salstelėjęs rūgštumas ir žemuogių aromatas su vos jaučiamu kartėliu. C'est la vie...





    • 270 g trapių sausainių 
    • 70 g nesūraus minkšto sviesto
    • 200 g mascarpone sūrio
    • 300 g varškės kremo (naudojau Mūsų švelniąja varškę)
    • 200 g jogurtinės grietinės
    • 220 g baltojo šokolado
    • 100 g migdolų riešutų
    • 3  šaukštai kondensuoto pieno
    • 200 g šviežių žemuogių
    • 200 g braškių
    • 1 šaukštas želatinos.

    1. Želatiną užpilame vandeniu išbrinkimui.
    2. Sausainius susmulkinam iki trupinių;
    3. Migdolus pakepinam ir susmulkinam;
    4. Trupinus, smulkintus riešutus ir minkštą sviestą sumaišome, gauta mase išklojam torto formą, suformuodami ir bortelius.
    5. Laikome šaldytuve.
    6. Šokoladą ištirpiname.
    7. Gerai išmaišome mascarpone, varškės kremą, jogurtinę grietinę ir kondensuotą pieną;
    8. Įmaišome tirpintą šokoladą (kiek pravėsusį) bei ištirpintą ir atvėsintą želatiną.  (jei norite rūgštėlesnio skonio galima įdėti citrinos sulčių)
    9. Gauta mase padengiame sluoksnį ant paruošto pagrindo;
    10. Dedame sluoksnį žemuogių;
    11. Žemuoges paslepiame po sūrio/varškės mase.
    12. Beriame smulkintas braškes
    13. Likusią sūrio/varškės masę išlyginame ir papuošiame.
    14. Gerai atšaldome (4-6 val).
    15. Skanaus.

    Kategorija: Gaminta pirmą kartą
    8,5/10 (nepaisaint visų bandymų kiek nuriebinti, vistiek buvo gana sunkus pyragas/tortas)
    Ar gaminsiu dar kartą? Taip.