2011 m. vasario 21 d., pirmadienis

Labas pasauli!

Kodėl noras rašyti yra proporcingas skaitymui – kuo daugiau skaitai, tuo ryškiau, skaudžiau jauti kylantį norą rašyti. Buvo tuščias laikas. Užkimštas rašymo iš reikalo – ataskaitos, paskaitos; iš kasdienybės bukumo – plepėjimas su internetiniais draugais, be taisyklių, be žodžių įmantrybių, sutraukiant mintį į kuo mažiau žodžių, jausmus išreiškiant simboliais.
Kaip ateina pavasaris, prieš tai nužudęs baltos, tyros žiemos iliuziją – baltos, tviskančios pusnys pavirsta bjauriais, aptirpusiais, pajuodusiais kauburiais abipus kelio, Kalėdų iliuzija išsisklaido, palikdama pagirių apdujimą
.
Pasijauti toks bejėgis, prieš žodžio galią. Tampa taip gaila tų gebėjimų, kuriuos manai iššvaistęs. O buvo laikas, kai žodžiai, kaip išdresuoti gyviai paklusniai guldavo į eilutes, raitydami minties vingius ir vingrybes.

Kaip gurmanas mėgaujasi skoniu, taip skaitydamas gali mėgautis žodžių skoniu. Gali apsalti, gali likti neskanu ir apkarsti – tinka visi gastronominiai apibūdinimai. Skaitai – skanaus.

Tai kas buvo-dar gali būti. Laikas nutrynęs žymes patirčių, gali vėl užaštrinti, aktualizuoti, prikelti, parodyti. Gal rašymas taps kasdienybe, o ne tik pravartus įrankis, norit sukurpti gedulingą kalbą arba pasveikinti jubiliatą – žodžiu tik neeilinių progų priedangoje prabundanti galia.

Kaip sukasi gyvenimas. Tarp puodų, šluotų, nuolatinio jovalo po namus. Su vaikais, tarp vaikų. Trumpalaikių aistrų, siekiant užkimšti kasdienybę. Užmušti laiką, užmaskuoti tuštumą, beviltiškumą virusų virusėlių pinklėms. Dekupažas, karoliukai, rožės, duona...
Gyvenimas sukasi pašėlusiai greitai, nors dienos ištįsta kaip gerai paruošta duonos su raugu tešla ir čia pat sušoka atgal į kamuoliuką, atėjus vakarui.
Pareigos, atsakomybė. Norai ir galimybės. Tikslai ir lūkesčiai prieš realybę.


Lyg ir sakiau, kad nesuprantu žmonių rašančių blogus. Kažkoks -izmas, lyg apsinuoginimas viešas. Dar bandžiau sakyti, kad nesuprantu tų, kurie skaito, kol pati neįjunkau į skaitymus.


... tad vardan mados :), vardan trumpalaikių aistrų, vardan  paties gyvenimo - labas, blogo pasauli!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą