Neišsipildžiusių svajonių sanatorija - mėlynių pyragas su varške ir obuoliais

Ar esate linkęs meluoti?

a) Taip, gana dažnai tiek sąmoningai, tiek netyčia;

b) Taip kartais sąmoningai meluoju, nors ir gėda prisipažinti;

c) Stengiuosi gyvenime būti sąžiningas;

d) Niekada nesukčiauju ir nemeluoju;

e) N/N

Languotos prijuostės savininkė Jolita pasiūlė temą ,,Melagis melavo". Super tema balandžio mėnesiui. Tik  va kaip su tais melais gyvenime? Prisipažinsiu nuoširdžiai - melagių nemėgstu, jei pagaunu meluojant labai labai nusiviliu tuo žmogumi. Suprantu būna šventų melų, gal net garbingų melų, bet dauguma jų visiškai tušti, beprasmiai. Kaskart labai nusiviliu tais žmonėmis, kurie apsimeta, vaidina tai ko nėra. Stengiasi perdėtai pagerinti situaciją, ar save pateikti labai stipriai kitokiais, nei yra iš tiesų. Ir baisiausia, kai tai daro sąmoningai, norėdami būti geresni už gerus arba pasislėpdami už "ale" etiketo. Kai giria patiekalą,  nors vos gali nuryti, kai garsiai alpėja nuo tavo namų interjero, nors ištikrųjų jame niekas nė nepatinka, kai giria tavo naują šukuoseną, nors mintyse krizena, kad esi panaši į apipešiotą varną. Aš už nuoširdumą, gal kartais už nutylėjimą, bet ne melą. Ar aš niekada nemeluoju? Kartais, bet dažniausiai labai sunkia širdim arba tiems žmonėms, kurių negerbiu (gėda!) t.y. atsimokutuo pačiu - melas už melą.

Melai virtuvėje, kai bandai įkišti kažkam nemėgiamą produktą man lengvai ironiški ir primena tetos istoriją, kai ji vis bandė vyrą pripratinti prie svogūnų, pratino pratino, kartais pavykdavo apgauti, tačiau dažniausiai ne, bet taip ir nepripratino. Tokiose vienų ar kitų dalykų nemėgimuose aš visuomet įtariu ir organizmo nesąmoningą gynybą - galbūt žmogus yra tam produktui alergiškas. Aš nemėgstu graikiškų riešutų, bet nemėgstu todėl, kad man nuo jų peršti gerklę.

 Mano bandymai blynų forma dukrytei įkiški kitokio maisto - liežuvio, brokolių, cukinijų, obuolių, bananų ir tt. buvo vainikuoti mažom laikinom pergalėm, tačiau finale patyrė fiasko - dabar ji valgo tik paprastus lietinius be jokių priedų... 

Todėl aš pakreipiu melavimo temą kiek kita linkme, kuri mane kaip blog'erei naujokei aktuali. Kai štai randi receptą pas kolegą blog'erį, jis nuskamba skaniai, šalia guli puikiausi atsiliepimai, pagamini ir ups...  Nepatinka nei tau, nei šeimynai. Gal nepavyko realizuoti recepto, o gal tiesiog ne tavo/mūsų skonio patiekalas. Kaip elgtis tada? Nutylėti, nė neprisipažinti, kad gaminai? Paskelbti ir nutylėti apie skonio nesėkmę? Paskelbti ir prisipažinti, kad nepatiko/nepritiko? 

Taip nutiko šį savaitgalį. Kai labai patikimam ir mano mylimam saulėtos virtuvės blog'e rastas pyrago receptas nuteikė labai optimistiškai - mūsų šeimyna mėgsta varškę, mėgsta obuolius ir visus obuolinius pyragus, mėgsta mėlynes, todėl tikėjomės tobulo pyrago, juo labiau, kad ir visų gaminusių komentarai buvo tik geri, ir... ups. Tiesą sakant net ranka fotografuoti prapjauto nebepakilo ir... dalis jo, kitą dieną, iškeliavo į šiukšlių dėžę. Kas buvo ne taip? Net negalėčiau tiksliai įvardinti, tiesiog šiaip po vieną mūsų mėgiami dalykai mums čia nesuskambėjo. Todėl tik po tokių patirčių supratau reikalingumą tokių nedidelių skirsnių, kuriuose patiekalas vertinamas dešimtbalėje sistemoje arba tiesiog atsakoma į klausimą - ar gaminčiau dar kartą, nes tai, kad nepatiko tau, nereiškia, kad tai blogas receptas. Tiesa, nežinau kodėl, bet likimo ironija, man paprastai nepasiseka tuose dalykuose, kurie kitų yra šimtu procentų išgiriami. Jei komentaruose yra bent vienas kritiškas atsiliepimas, tuo didesnė tikimybė, kad pvz.: receptas man patiks :) Gal ir jūs tokio likimo? Todėl šiam pyragui sakau Ne. Daugiau jo negaminsiu.

Šaltinis: http://sauletavirtuve.wordpress.com/2010/11/14/pyragas-su-varske-obuoliais-ir-melynemis/

Ar gaminčiau dar kartą? Ne.