Grafo Montekristo salos lobiai - grikių košė. Košių savaitei

Ar jūs mėgstate košes?

a) Taip;

b) Ne;

c) Tik retai ir nedaugelį;

d) n/n

Sako tarybiniais laikais grikiai buvo viena iš deficitinių prekių. Kažkodėl iš vaikystės jų neprisimenu, gal tiesa apie tuos deficitus. Žinojau, kad egzistuoja kažkokia, neva neįmanoma valgyti košė. Norite tikėkite, norite ne, jos pirmą kartą sąmoningai paragavau vasarą po 10 ar 11 kl. katalikiškoje stovykloje.  Oi kaip ji (košė) man nepatiko (stovykla irgi, po trijų dienų pabėgome, nes ten buvo toks kiekis fanatizmo, kad reikėjo arba jam pasiduoti arba bėgti)...

Sako nuo meilės iki neapykantos vienas žingsnis ir atvirkščiai. Matyt taip ir nutiko - dabar grikių košė tai - vienintelė mano mėgiama košė. (Na, katalikiškos stovyklos... Matyt organizuosiu senatvėje :))

2 - 3 porcijos

• 1 stiklinė grikių;
• 30 g sviesto;
• vandens;
• druskos;
• fermentinio sūrio.

1. Grikius nuplauname;
2. Sviestą išlydome puode;
3. Beriame grikius, kiek pakepiname;
4. Užpilame vandeniu, vanduo turi grikius semti per pora cm;
5. Uždengiame ir verdame nemaišydami ant nedidelės kaitros 10-15 min  (pagal tai kaip mėgstate kietesnius, biresnius ar minkštesnius), nekilodami dangčio.
6. Pasūdome pagal skonį, išmaišome;
7. Dedame į lėkštes,  jų vidury padarome duobutę, ten sudedama fermentinį sūrį ir jį "užkasame";
8. Dėmesio, dėmesio - lobio paieškos prasideda;
9. Skanaus.

Kategorija: mėgiamas patiekalas