Su moteriškų blynų diena - Austėjos varškėtukai

Ar mėgstate pusryčiams valgyti varškėčius?

a) Taip, valgyčiau ir valgyčiau, jei tik kas keptų;

b) Kartais tinkamas pusryčių patiekalas;

c) Netinkamas patiekalas mano pusryčiams;

d) Niekada nevalgau varškėčių;

e) N/N

Šias metais netikėtai sukrito dvi progos - Užgavenės ir Moters diena. Paradoksas, moteriškę Morę pasveikinsim sudeginimu... 

Ir žinoma blynai blynai. Tiesa mūsų šeimoje yra blynų, varškėčių fanė, kuri kiekvieną rytą, jei tik galėtų rinktis rinktusi vieną iš šių patiekalų. 

Austėjos varškėtukai

• 0,5 kg. varškės;
• 2 valg. šaukštai rudojo cukraus;
• 1 kiaušinis;
• 0,5 stiklinės pieno;
• miltų, kad būtų tirštoka, bet lengvai nuo šaukšto krentanti tešla;
• arbatinis šaukštelis vanilinio cukraus;
• ant šaukštelio galo kepimo miltelių.

1. Kadangi šiais laikais turiu pagalbininką - virtuvės kombainą, naudoju jį - išplakam kiaušinį su cukrumi;
2. Varškę sumalam iki vientisos masės;
3. Sudedame plaktus kiaušinius, varškės masę, pieną, vanilinį cukrų ir gerai išmaisome;
4. Sudedame miltus sumaišytus su kepimo milteliais;
5. Išmaišome.
6. Kepame su lašeliu aliejaus ant vidutinio kaitrumo.
7. Skanaus. Gaunasi mikšti, purūs varškėtukai. Ypač skanu su trintomis šviežiomis avietėmis.

Repeticija - pyragas su kriaušėmis ir paneer'u

Ar jūs nekantriai laukiate savo gimtadienių?

a) Taip, visada;

b) Laukdavau vaikystėje;

c) Gimtadienis niekada nebuvo ir nėra man svarbus;

d) N/N

Ar dar turite tą nekantrumo jausmą? Begaliniai prailgstančias dienas iki tos šventės? Ar esate bent truputį išsaugoję to gryno, nuoširdaus vaikiško nekantrumo pradą? Gimtadienis vaikui kažkas švento. Tiesa nežinau ar visiems vaikams yra taip, bet daugumai tikrai, o mano mergytėms labai išreikštai.
 Gimtadienis tampa ta ypatinga diena, kai išsipildo bent dalis svajonių (svarbiausia jų turėti). Gimtadienis tampa ta diena, kai esi ypatingas, kai visas dėmesys tik tau. Planuojami, dėliojami šventės akcentai. Ir žinoma jo didenybė tortas.
Prieš kelis metus mums buvo nutikęs labai liūdnas atsitikimas, kai vietoje coliukės ant torto pūpsojo pagal išvaizdą molinė boba, sukėlusi didžiulį nusivylimą - nes nebuvo nei grožio, nei skonio - net Pipiras nevalgė. Tai buvo pamoka, kad kaip jau besigautų, darysim namuose. Bent jau žinosim, kodėl coliukė pavirsta pabaisėle.

Taip, taip artėja mano vyresnėlės gimtadienis. Taip, taip ausys išūžtos skaičiavimų: ,,ar žinai iki mano gimtadienio liko 9 dienos?" Ir racionalių svarstymų - gal vaikams skaniau būtų pyragas, nei tortas? Dar turime laiko todėl repetuojame.

Repeticija - pyragas su kriaušėmis ir paneer'u

• Bemielės šaldytos tešlos;
• 1 didelė kriaušė;

• 1 obuolys;
• šaukštas rudojo cukraus;
• šaukštelis citrinos sulčių;
• 300 g. šviežio paneer;
• papuošimui 50 g. šokolado.

1.  Bemielę tešlą atšildome.
2. Lakštą papildomai iškočiojame;
3. Obuolį, kriaušę nulupame ir supjaustome nedideliais gabaliukais;
4. Apšlakstome citrinos sultimis ir apibarstome ruduoju cukrumi;
5. Dedame ant iškočioto lakšto;
6. Dedame šalia vaisių paneerą;
7. Suvyniojame vyniotinį. Pasirenkame norimą formą.



Šaltinis: laiva improvizacija pagal turimus produktus.


Vyro komentaras: labai labai skanu.

Laissez-faire - Cukinijų pyragas su paneer'u (?)

Ar Jūs tikite laisvo pasirinkimo galia?

a) Taip;

b) Ne;

c)N/N

Kai turim teisę pasirinkti - sėdėti tyliai ar garsiai šaukti; stovėti ar bėgti; kai galim patys nuspręsti eiti tiesiai ar pasukti, išskleisti skėtį ar bėgti per lietų; pasakyti tiesą ar nutylėti. Pasirinkimo laisvė svaigina. Suteikia sparnus skristi, suteikia galimybę skaudžiai kristi.

Ricotta, paneer, saldaus pieno varškė? Pagal apibrėžimus pateikiamus kiek skiriasi (ypač rikota, kuri turėtų gautis kaip subproduktas, iš išrūgų ??), pagal naudojimą ir gyvuojančius receptus dažniausiai tas pats.

Nenugriebtą t.y pakankamai riebų pieną įkaitinti iki artimos virimui temperatūros ir supilti citrinos sultis (5 l pieno 2 citrinų sultys). Palaukti kol susidaro varškės gumuliukai ir nukošti. 

http://www.cheese.com/Description.asp?Name=ricotta

http://www.sintagma.lt/u/renata/receptai.nsf/0/66C3B5C00373B8AF42256DAE004A45A1

http://www.zaidimuaikstele.lt/2009/05/sviezia-namie-gaminta-ricotta.html

Laissez-faire - Cukinijų pyragas su paneer'u

Pagrindui:

• 200 g miltų;
• Žiupsnelis druskos;
• 100 g sviesto;
• 2-3 v.š. ledinio vandens.

Įdarui:

• 2 v.š. alyvuogių aliejaus;
• 1 nedidelis svogūnas (naudojau raudonąjį svogūną);
• 2 - 3 nedidelės jaunos cukinijos;
• 50 g saulėje džiovintų pomidorų aliejuje;
• 250 g rikotos sūrio (naudojau šviežiai pagamintą saldaus pieno sūrį paneer);
• 2 v.š. pieno;
• 2 kiaušiniai;
• 4 v.š. smulkintų šviežių žolelių (žiemą bėda su šviežuma - dėjau džiovintų petražolių, raudonėlių ir bazilikų);
• 12 juodų alyvuogių be kauliukų (neturėjau);
• Druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį.



1. Sumaišyti druską su miltais, įpjaustyti smulkiais gabalėliais sviestą. Trinti tarp pirštu, kol neliks sausų miltų. 
2. Supilti vandenį ir gerai išminkyti. 
3. Tešlą uždengti ir 30 minučių įdėti šaltai. 
4. Vėliau tešlą iškočioti, iškloti ja kepimo formą, subadyti šakute, uždengti kepimo popieriumi, pripilti į jį džiovintų pupelių, žirnių, kad neleistų tešlai iškilti ir kepti įkaitintoje iki 200⁰C orkaitėje 10 minučių. Popierių su pupelėmis išimti ir leisti tešlai dar apie 10¬† minučių pakepti.
5. Cukinijas supjaustytas riekelėmis pakepinti ant aliejaus kartu su su pusžiedžiais pjaustytu svogūnu.
6. Rikota (saldaus pieno varškę) išplakti su kiaušiniais, pienu, druska, pipirais ir prieskoninėmis žolelėmis.
7. Ant iškepusio pagrindo paskleisti cukinijas su svogūnais, išdėlioti smulkiomis juostelėmis supjaustytus džiovintus pomidorus.
8. Užpilti rikotos (saldžios varškės) plakinį.
9. Kepti apie 35 min. 180 C. įkaitintoje orkaitėje.

Šaltinis: http://forellesreceptai.lt/cukiniju-sauleje-dziovintu-pomidoru-ir-rikotos-pyragas pagal  „How to cook“, 2007

Vyro komentaras: kaip ir skanu, bet visi skoniai jaučiasi atskirai.

Mano komentaras: man skaniau kiek pravėsęs. Kitą kartą dar smulkiau pjaustyčiau pomidorus, kad jų būtų kiekviename kąsnyje. 

Valgomas kas nevalgoma - Morkų tortas

Koks turėtų būti idealus pirmojo gimtadienio tortas? 

a) Nesvarbu kokios išvaizdos, svarbu pagamintas iš metinukui  leidžiamų produktų;

b) Nesvarbu koks, kad ir butaforinis - svarbu nuotraukose gražiai atrodytų, vaikai tortų nevalgo;

c) Vaikas torto nevalgo, gimtadienio neprisimins, gali ir nebūti torto visai;

d) Kiek įmanoma sveikesnis ir gražesnis, papuoštas vaikiškai atributais;

e) Neturiu nuomonės. 
 

 Įsivaizduojate koks įvykis - pirmasis gimtadienis.  Po namus kalakutinėja jubiliatas - savo kojelėmis arba dar su pagalba vaikštinėdamas, iki to gimtadienio šlovinimo, kuris prasideda nuo kokių 3 metų jam dar toli, toli.   Reikšmingo gimtadienio švęsti susirinkęs visas būrys vaikų. Eksperimentas - kas jiems patiks labiau - gražiai papuoštas morenginis tortas ar pretenduojantis į sveikumą morkų tortas? Jei turite vaikų tikriausiai atspėjote - nei vienas, didžioji dalis jų net neparagaus, buvę nebuvę tie tortai, kai galima dūkti.

Visi žino, kad valgyti morkas sveika. (Na nebent esi joms alergiškas, tada turi rimtą argumentą jų nevalgyti.) Valgyti morkas skanu? Man ne. Niekada nemėgau morkų, ypač morkų sulčių brrr. Ir vis dėlto morkinio torto rizika visai pasiteisino.

Valgoma tai kas nevalgoma - MORKŲ tortas

Torto papločiams reikės:

• 2 stiklinių miltų;
• 3 a. š. kepimo miltelių
  ;
• 2 a. š. malto cinamono
  ;
• 1/4 a.š druskos (aš niekada nededu);
• 3 stiklinių tarkuotų morkų ( ~ 800 g)
  ;
• 1 stiklinės stambiai kapotų riešutų (naudojau lazdyno)
  ;
• 1 stiklinės kokoso drožlių
  ;
• 2 stiklinių rudojo cukraus
  ;
• 1 stiklinės aliejaus (naudojau vynuogių kauliukų)
  ;
• 4 didelių kiaušinių
  .

Kremui reikės:

• 500 g švelniosios varškės
  ;
• 100 g cukraus pudros
  ;
• 1 a. š. vanilės ekstrakto
  ; arba 7 g. vanilinio cukraus;
• 400 ml jogurtinės grietinės
  ;
• 25 g. želatinos;
• 0,5 stiklinės pieno;
• vienos citrinos sulčių
  .

1. Dideliame dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, cinamoną (bei druską);
2. Morkas nuskutame ir sutarkuojame su bulvine tarka (be abejonės geriausiai ta daro bulvių tarkavimo mašinos);
3. Morkas sumaišome su kapotais riešutais (per daug nesusmulkinkite), kokoso drožlėmis.
4. Aliejų išplakame su cukrumi iki vientisos masės (mano rudasis gana dideliais kristalais, kitą kart gal kiek pasmulkinčiau prieš berdama į aliejų).
5. Po vieną mušame kiaušinius į aliejaus ir cukraus masę, tarpuose vis paplakdami. Masė turi būti visai vientisa.
6. Lėtai įmaišome miltus. Miltai turi tiesiog įsimaišyti, tešlos neplakti.
7. Lėtai įmaišome ir morkų masę.
8. Orkaitę įkaitiname iki 160-170 C.
9. Į išskleidžiamą kepimo formą įtiesiame kepimo popierių, šonus patepame sviestu.
10. Toliau galimos dvi strategijos - padalinate i dvi dalis ir kepate per du kartus - iškepusius perpjaunate arba kepate tiek kartų, kiek morkinių biskvitų norite turėti. Mano patirtis, kad biskvitas gaunasi gana drėgnas, purus ir labai nenorintis pjautis.
11. Kepame apie 30-40 min priklausomai nuo storio, patikriname su dantų krapštuku ar nelimpa.
12. p.s. man gavosi trys gana stori biskvitai ir dar 10 keksiukų.

Kremui:

1. Želė užpilame pienu ir išbrinkiname.
2. Varškę išplakame su cukraus pudra ir vanile (vaniliniu cukrumi).
3. Išplakame grietinę ir į ją įmaišome varškės masę;
4. Pagal skonį dedame citrinos sulčių;
5. Išbrinkusią želatiną kaitinam kol ištirpsta, neužverdam.
6. Pilame į paruoštą grietinės ir varškės masę;
7. Kai kremas kiek ima stingti tepame atvėsusius torto papločius.
8. Puošti pagal savo išmonę, skonį ir poreikius.

p.s. torto papločius kepiau iš vakaro. Sutepus reikia keleto valandų, kad tortas  įgautų tikrąjį skonį.

 

 

 

Remtasi pagal: 

http://gardumynai.blogspot.com/2011/02/morku-tortas.html

 

 

Vyro komentaras. Skanu!

Visada tikra - cinamoninės bandelės su pienu

Ar vaikystėje mėgote bandeles su pienu?

a) Taip;

b) Ne;

c) N/N.

Kaskart su liūdesiu pastebi kaip mažta nuoširdumas. Draugai nutolsta. Atstumai kinta, raizgosi ir trūkineja draugystės ryšiai. Laiko trintukas nutrina viską, kas buvo pamiršta paryškinti - susitikimu, laišku, skambučiu. Tikrumą keičia laikinumas, o paprastumą - egzotika ir rafinuotumas. O gal reikia taip mažai - pakviesti seną draugą ir pavaišinti bandelėmis iš vaikystės - kur viskas tikra, kur viskas paprasta ir gryna.
p.s. ar bent parašykite žinutę ;)

Kvapios mielinės bandelės su kardamonu ir cinamonu

Receptas iš: http://www.sonatinos-receptai.lt/2010/03/bandeles-su-cinamonu.html

Svajonių pilių išlikimas - makaronai su baklažanais

Ar pildosi Jūsų svajonės?

a) Taip, dažniausiai visada;

b) Kartais - išsipildo tik, kai jos būna tapusios gyvenimo siekiais ir tikslais;

c) Retai, ir tik pačios mažiausios;

d) Niekada, nes nesvajoju;

e) N/N

Ar yra tas kertinis laikas, kai svajonės virsta planais, tikslais, pamatuojamais lūkesčiais, kai racionalumas tampa tuo pagrindiniu matu verta daryti- ar ne, veikti- ar ne, siekti - ar ne, tikėtis - ar ne.  Ko reikia, kad galėtum svajoti? Pirmiausia reikia tikėti savimi...  Truputėlį  reikia tikėti kitais...  Ir reikia labai labai tikėti gyvenimu. 


Visiems tikintiems gyvenimu, svajojantiems ir skubantiems svajones įgyvendinti labai skanus, labai greitas patiekalas:

 Makaronai (pasta) su baklažanais 
.










Gaminta pagal : http://www.tastyart.lt/2011/01/2-in-1-du-pastos-su-darzovemis-receptai/ antrąjį receptą.

Lenkiškas guliašas - iš studentų valgyklos meniu

Ar Jūs dažnai prisimenate studijų laikus?

a) Dažnai (kartą per savaitę ir dažniau);

b) Kartais (ne dažniau, kaip kartą per mėnesį);

c) Retai (tik sutikęs žmones iš tų laikų ir pan.)

d) Labai retai.

Prisimenate kaip maitindavotės, kai buvote studentai? Kaip maitinosi tikri studentai gyvenantys atskirai nuo tėvų? Pašildyti pusfabrikačiai, daug daug keptų bulvių, maistas iš tėvų, valgyklos, kavinės ir didžiausių pagyrų vertos vakarienės paruoštos bendrabučio virtuvėj. Legendinės istorijos apie dingusią beveik iškepusią vištą iš orkaitės. Pačių įgyvendinta istorija - iš kursioko balkono nušvilpta uogienė ir iš jos iškeptas pyragas tam pačiam kursiokui pavaišinti, teko girdėti ir ji buvo virtusi legendine.
Studentų valgykla, kai dar VU Filosofijos fakultetas buvo Didlaukio g. ir jo valgykla. Dar prisimenat tuos kvapus ir aplinką? Kas kart imdavo didelis keistumas, kaip žmonės rinkdavosi tą vietą savo vestuvių šventei.
 Prisimenat studentiškų valgyklų meniu? Tiesą sakant prisimenu du patiekalus - blynus (tik jie kažkaip kitaip buvo kviečiami) ir lenkišką guliašą, kuriame rasti du gabalėliai mėsos buvo prabanga. Bet skonis jo man patiko ir namuose padaryta to improvizacija prigijo mūsų šeimos greitų patiekalų meniu. 

Lenkiškas guliašas iš studentų valgyklos

1kg jautienos;

1 svogūnas;

1 didesnė raudonoji paprika;

2 česnako skiltelių;

1 skardinė konservuotų pupelių (arba viena stiklinė virtų);

1 maža skardinė konservuotų pomidorų arba pomidorų pastos arba žalių pomidorų.

druskos

grustų pipirų;

petražolių;

baziliko;

aliejaus;

vandens.

1. Mėsą supjaustome siauromis juostelėmis ir apkepiname. Užpilame puse stiklinės vandens ir patroškiname 20 min.(priklauso nuo mėsytės amžiaus).
2. Dedame juostelėmis supjaustytą papriką, svogūnus, česnakus.
3. Po kelių minučių dedame išvirtas pupeles.
4. Suberiame likusius prieskonius.
5. Paliekame kelioms minutėms subręsti skoniui.