Gyvenimo virsmai, arba derinti tai, kas lyg ir nesuderinama: krevečių ir baravykų kreminis padažas

Ar žinai tą jausmą, kai sustoja laikas? Kai viskas vyksta taip, kad nepamatai, atbunki jausti, kai įvykiai skrenda lyg už troleibuso lango... Atrodo esi, dalyvauji, bet viskas netikra, pajausta, pamatyta tik probėgšmais. 

 Arba, kai viskas taip, kad skausmingai jauti gyvenimo aštrumą. Tas jausmas, kai žiūri ir nuskaidrėja. Kai pasidaro aišku, paprasta, net lengva. Tarytum būtumei pagavęs oro srovę, ir nesvarbu kas tu - aitvaras ar muilo burbulas - akimirkos skrydis - tau garantuotas.

Receptas puikiai aprašytas: neringos blogas