2011 m. rugpjūčio 8 d., pirmadienis

Sėdėjau kartą ant mėnulio. Duona, kurios visad būna per mažai

Ar mėgstate fantastiką?
a) Taip;
b) Ne
c) Nei taip, nei ne
d) kita.......




Sėdėjau kartą ant mėnulio. Nukoręs kojas žvalgiausi sau ramiai, kol rankose iš lėto tirpo ką tik nuskintų žvaigždžių ledai. Kai šitaip sėdi, nereikia daugiau nieko. Tik dar akimirkos bent vienos. ŠŠŠŠa....








  • 340 ml vandens;
  • 500 g miltų;
  • 7 g sausų mielių;
  • 1 raudonasis svogūnas;
  • 10 alyvuogių (galima ir nedėti);
  • žiupsnis druskos;
  • dvi šakelės petražolių,
  • dvi šakelės mėtos, peletrūno

  1. Į duonkepės indą supilame šiltą vandenį;
  2. Suberiame druską;
  3. Suberiame miltus;
  4. Suberiame sausas mieles;
  5. Paleidžiame duonos minkymo programą;
  6. Raudonąjį svogūną smulkiai sukapojame ir pakepiname su alyvuogių aliejumi;
  7. Žalumynus gerai nuplauname, nusausiname ir susmulkiname;
  8. Po garsinio signalo (jei toks yra, jei nėra, įpusėjus programai) dedame į tešlą kepintus svogūnus ir susmulkintus prieskonius ir paliekame baigti išminkyti ir pakilti.
  9. Kepame pasirinkę norimą apskrudimo laipsnį.
  10. Skanaus.



Šaltinis: Adaptuota duonkepei pagal 


2 komentarai:

  1. Mes niekaip neatrandam tobuliausios duonos, keptos duonkepėje. Įtrauksim į bandymų sąrašą ir šį variantą, o gal tai bus Ji :))

    AtsakytiPanaikinti
  2. Na tobuliausia gal ir neapsiverstų liežuvis pavadinti, bet, kad nunykstanti nuo stalo, tai taip - žinoma šalia reik visokių užtepėlių - tzatziki, užkeptų sūrių ir pan.

    AtsakytiPanaikinti